Parduotuvė

Tai nu ko čia?

Nekartą pasakojom savo istoriją pilną sėkmių ir nelabai sėkmių, todėl sugalvojom (žinoma nepavyks visko, bet bent esmę) papasakoti čia. Tai šeimos verslas, kuris nekuria imperijos, o labiau artimą ryšį su kiekvienu, pravėrusiu kavines duris. Jaučia visas šių dienų aktualijas, vienas kitam padeda ir dalinasi mažomis laimėmis kartu su Tavımı. Smagu, kad žmogui vis labiau rūpi, iš ko jis perka daiktą ar paslaugą ir pas ką ateina. Na gerai, tai nuo ko čia viskas?

Su draugais ant šaligatvio

Taigi dar su kavos mašinyte "Kavjūra" (net facebook puslapį buvom susikūrę) pradėdami dirbti, prie mažojo šaligatvio iškišuliuko šiaurinio molo aikštelėje, po kelių dienų ar savaičių supratome, kad laukia sunkokas kelias iki to, ką įsivaizdavome. Praeiviai į šalia mūsų esančią šiukšlinę metė tik tuščius kavos puodelius iš netoliese esančios degalinės. Nebuvo linksma, bet noras nedingo. Supratome, kad čia tiesiog reikės daug daugiau laiko nei planavome. Ne pinigų, ne naujų statinių, ne naujesnės įrangos, o pačio brangiausio ir neįkainojamo - laiko. Kadangi buvome paaugliai, jaunuoliai, mes jo kaip ir turėjom. Pamokas ruošti, klausyti muzikos ir kitą laisvalaikį pradėjome daryti čia, ant šaligatvio (kai pradėdavo lyti, esame net keturiese tilpę į šį mini automobiliuką, draugų nepaliksi lietuje). Lėtai, labai lėtai atsirado daugiau draugų, pažįstamų, kurie atvažiuodavo ir kavos nusipirkdavo čia, nebe iš degalinės, ir mūsų džiaugsmui, šiukšlinėje buvo vis daugiau mūsų kavos puodelių! Atėjo laikas, kai draugai ir nauji pažįstami netilpo ant šaligatvio, o muzika iš senojo boombox'o vis garsėjo.

Todėl visus iki vieno, kurie buvo kartu, atsimenam ir niekada nepamiršim.

O tada Ateik Ateik

Vis galvojom, kaip čia gerai būtų keli staliukai su kėdutėmis, tačiau tada reiktų vežiotis kas kart dar daugiau daiktų ir būtų nelabai patogu... Tai gal čia kavinę eitų mažą mažą pastatyti? Teko ilgai laukti ir daug veikti kol viskas tapo kūnu. Viskas pamažu. O tada nerealiai smagi šeimos ir draugų pagalba statant, kalant lentas ir žinoma, kartu švenčiant. O visai nesenai ir rekonstruojant kavinę atsirado iš komandos pagalba dažant sienas ar surenkant baldus, taip suartėjome tik dar labiau, tai buvo nuostabus laikas kartu. Esam dėkingi visiems prisidėjusiems! Ir kai viskas jau padaryta, dalinamės tuo, ko nenupirksi - nuoširdžiais pokalbiais lietingą dieną ir šypsenomis kai laiko ne tiek jau daug.

Prisimink jūrą, kai diena atrodo neišauš, o saulės nematyti. Apsikeisime tuo kas nenuperkama.

Jeigu tu čia, turbūt esi buvęs Ateik Ateik.
Visos komandos, kuri bent kartą Tau gamino kavos puodelį ar įdėjo šviežutėlį kruasaną, vardu noriu pasakyti:
AČIŪ!